Kultūros sektoriuje itin daug naujienų ir aktualijų. Kaip apie jas pranešti visuomenei?
Nors itin gausu įvairių priemonių ir būdų, iki šiol dažniausiai pasitelkiami pranešimai žiniasklaidai ir socialinių tinklų įrašai. Žemiau pateikiame rekomendacijas, kaip jais efektyviai naudotis.
PRANEŠIMAS ŽINIASKLAIDAI
Pranešimas žiniasklaidai – dažniausiai tekstiniu būdu perduodama informacija. Paprastai tai nedidelės apimties (1–1,5 psl.) žiniasklaidai, interneto tinklalapiui skirtas informacinis tekstas.
Rašant pranešimą žiniasklaidai, įprasta naudotis apverstos piramidės metodu, kurį sukūrė telegrafo ir Morzės abėcėlės išradėjas Samuelis Morzė. Šio naujienų pateikimo principo esmė – teksto įžangoje pateikiami svarbiausi faktai, o toliau – detalės ir aplinkybės.
Apversta piramidė
Visuomet atkreipkite dėmesį į pavadinimą. Tai itin svarbi pranešimo dalis. Juk tai – pats pirmas dalykas, kurį pamato žurnalistas ar kitas teksto skaitytojas. Pavadinimas turi būti trumpas ir aiškus (1 sakinys), nusakantis naujienos esmę, be to, intriguojantis (jei tik tai įmanoma!).
Pavadinime reiktų vengti klaustukų, o šauktukai – griežtai nerekomenduojami.
Įžanga kartu su pavadinimu yra svarbiausios pranešimo žiniasklaidai dalys. Dėl šios priežasties šioje dalyje turi būti pateikta svarbiausia naujiena. Ji turėtų atsakyti į klausimus: kas, ką, kur, kada, kodėl, kaip? Apimtis – apie 30 žodžių (1–2 pastraipos). Pateikiama informacija, kuri sudomintų skaitytoją, ir jis norėtų sužinoti daugiau. Kitos pranešimo žiniasklaidai dalys įžangą jau tik papildys.
Dėstymas – svarbi informacija pateikiama trumpomis pastraipomis, jei esama galimybės, cituojami su skelbiama informacija susiję asmenys: kultūros centro vadovas, menininkas, žinomas žmogus ir pan. Šioje dalyje pateikiamos svarbios detalės, aplinkybės, įrodymai, citatos. Rekomenduojama cituoti ne daugiau nei 1 ar 2 asmenis. Nekartokite informacijos, kurią jau parašėte įžangoje.
Pabaigoje pateikite papildomos informacijos. Pavyzdžiui, jei jau N kartą organizuojate tradiciniu tapusį klasikinės muzikos festivalį, priminkite, kada ir nuo ko viskas prasidėjo ir kaip vyko.
Jei esama galimybės, pranešimą žiniasklaidai iliustruokite kokybiškomis nuotraukomis, vaizdo medžiaga ir nepamirškite nurodyti savo kontaktų, kuriais, jei reikia, su Jumis būtų galima nedelsiant susisiekti.
Kiti patarimai:
• Atminkite, kad pranešimo tekstas turi būti informacinis, o ne reklaminis. Nevartokite organizacijos ar organizuojamo renginio reklaminių šūkių, kas antrame sakinyje nerašykite įstaigos pavadinimo.
• Prisiminkite, kad tekstą skaitys skirtingo išsilavinimo, socialinės padėties ir patirties žmonės. Rašykite taip, kad jis būtų suprantamas jiems. Venkite sudėtingų terminų, ilgų sakinių.
SOCIALINIŲ TINKLŲ ŽINUTĖ
Socialiniai tinklai yra patogi šiuolaikinė priemonė, padedanti iš karto pasiekti tikslinę auditoriją ir su ja bendrauti tiesiogiai.
Patarimai, į ką atkreipti dėmesį skelbiant naujienas socialiniame tinkle „Facebook“:
• Draugiškas, neformalus bendravimo tonas.
• Trumpas tekstas (tiek spaudos ženklų, kad publikavus įrašą vartotojui nereikėtų spausti žr. daugiau.), nebent sąmoningai pasirenkate ilgo skaitymo (angl. long read) žanrą.
• Įrašui derėtų taikyti apverstos piramidės metodą. Pastarasis turėtų atsakyti į tuos pačius klausimus kaip ir pranešimo spaudai įžanga: kas, ką, kur, kada, kodėl, kaip?
• Vizualiai patraukli ir kokybiška nuotrauka ar grafinis maketas. Tai itin svarbu norint patraukti vartotojų dėmesį.
• Atsakyti į sekėjų klausimus, dalyvauti po įrašu vykstančioje diskusijoje.
Patarimai, į ką atkreipti dėmesį skelbiant naujienas socialiniame tinkle „Instagram“:
• Draugiškas, neformalus bendravimo tonas.
• Kuo trumpesnis tekstas, nebent nuspręsite, kad jūsų paskyroje dominuos ilgi tekstai, ir sekėjai bus prie to pripratę.
• Pagrindinis dėmesys skiriamas nuotraukai ar grafiniam maketui. Šiomis priemonėmis perduodama daugiau informacijos nei tekstu.
• Naudojamos aktualios grotažymės, kuriomis naudodamasi tikslinė auditorija gali rasti jai naudingą informaciją.
• Itin populiaru naujieną savo auditorijai tiesiogiai pranešti „Instagram“ istorijos formatu. Tai trumpas (iki 15 sekundžių) vaizdo įrašas ar nuotrauka, grafinis maketas. Komunikuojant šia priemone pasitelkiamas dar asmeniškesnis ryšys, rekomenduojama, kad kalbėtojas pats filmuotųsi vidine kamera, galima kreiptis „tu“, pasakoti asmenines detales, faktus. Taip su auditorija sukuriamas tiesioginis ryšys.