„Galerija yra kaip kuriantis žmogus – atvira pokyčiams, pasikeitimams“, – teigia galerijos „Vartai“ įkūrėja Nida Rutkienė. 1991 metais jos įkurta galerija greitai tapo vienu svarbiausių kultūrinės traukos centrų Vilniuje ir kartu su visa šalimi išgyveno ne vieną transformacijos laikotarpį.

Pirmąjį veiklos dešimtmetį „Vartuose“ buvo pristatomos įvairių laikotarpių Lietuvos meno parodos, vyko labai aktyvus visuomeninis gyvenimas – knygų pristatymai, poezijos vakarai, koncertai, ambasadų rengiamos šventės.

Nuo 2000 metų galerija palaipsniui perėjo prie šiuolaikinio meno pristatymo, pradėjo aktyviai dalyvauti garsiausiose tarptautinėse meno mugėse, bienalėse. Galerija „Vartai“ prisidėjo prie tokių menininkų kaip Žilvinas Kempinas, Svajonė ir Paulius Stanikai, Aidas Bareikis tarptautinio pripažinimo.

Naujų idėjų ir noro žengti koja kojon su pasaulinėmis tendencijomis atnešė studijas užsienyje baigę ir į galerijos komandą įsilieję jauni žmonės, kuriems Nida Rutkienė pamažu perduoda galerijos vairą.

„Nida yra mūsų galerijos variklis. Savo idėjomis ir motyvacija ji suvienija visą komandą. Kartais, kai sustojame ar pavargstame, supykstame ar pasidaro sunku, Nida visada ateis ir pasakys tai, kas svarbu būtent tą minutę ir būtent tą dieną. Dėl savo patirties ir užmegztų ryšių Nida yra mūsų raktas, atrakinantis labai daug durų“, – pripažįsta galerijos vykdomoji direktorė Toma Monginė.

Nidos Rutkienės įkvėpti galerijos darbuotojai labai didelę veiklos dalį skiria edukacinei misijai – pasaulinio lygio šiuolaikinio meno kūrėjus pristatyti Lietuvai, o mūsų šalies menininkus – tarptautinei rinkai.

Apie tai, kuo ypatinga galerijos kaip verslo modelio veikla, kalbamės su Toma Mongine, galerijos „Vartai“ vykdomąja direktore.

Galerijos „Vartai“ įkūrėja Nida Rutkienė ir galerijos vykdomoji direktorė Toma Monginė (galerijos archyvo nuotrauka)

Pasak Nidos Rutkienės, galerijos tikslas – sumažinti meno ir verslo atskirtį. Kuo menininkui naudingas bendradarbiavimas su galerija?
Lietuvoje galerija, kaip verslo modelis, vis dar nėra visiškai išvystytas. Turime dar labai daug kalbėti apie tai, kokią pridėtinę naudą sukuriame. Menininkui reikia galerijos, nes be jos jis sunkiai gali būti pristatomas tarptautinėse meno mugėse, kur pripažįstamas tik institucinis dalyvavimas.

Galerija investuoja į menininką rengdama profesionalias jo parodas – pasitelkiami kuratoriai, parodos architektai, tekstų kūrėjai. Pradėdami dirbti su jaunu menininku nueiname nemažą kelią. Rengiame grupines, duetų parodas, pasikviesdami kartu dalyvauti žymų menininką ir suteikdami parodai daugiau svorio, o tuo pačiu ir pridėtinės vertės jauno menininko biografijai.

Rinkoje svarbūs šie veiksniai: menininko dalyvavimas tarptautinėse, muziejų parodose, jo kūrinių įsigijimas muziejų, privačių asmenų kolekcijoms. Dėl minėtųjų pristatymų ir kūrinių įsigijimo auga menininko darbų kaina.
Bendradarbiavimas su galerija skatina ir menininko produktyvumą – ragina jį augti, nesustoti. Sėkmei užtikrinti labai svarbu kūrybos, pristatymų tęstinumas, sinergija tarp galerijos ir menininko, paties kūrėjo iniciatyvumas.

Galerija rūpinasi viešinimu, sklaida. Menininkus pristatome tarptautinėse duomenų bazėse, sumokame dalyvavimo mokesčius. Minėtosios duomenų bazės taip pat yra viena iš tarptautinių platformų, kuriose dalyvauja tik galerijos, renkasi kolekcininkai, meno pirkėjai ir kur yra įsigyjami kūriniai.

Dėl mūsų teikiamos naudos pirkėjui – mes niekada negalime garantuoti, kad menininko kūrinys atsipirks kaip investicija, tačiau užtikriname, kad pirkėjas įsigyja profesionalaus meno kūrinį, turintį autentiškumo sertifikatą, bibliografiją, istoriją. Pirkėjas žino, kad bendradarbiaudami su menininku mes esame įsipareigoję investuoti į jo parodų organizavimą, prisidėti prie jo augimo, žinomumo didinimo – būtent todėl į menininko kūrinius galime žiūrėti kaip į investiciją.

Ar galime palyginti Lietuvos ir tarptautinę meno rinką?
Meno kūrinius įsigyjantys pirkėjai iš Lietuvos yra labiau linkę į estetiką, skandinavišką stilių, ramesnes pastelines spalvas. Mes, kaip šiuolaikinio meno galerija, su kiekvienu pirkėju turime nueiti nemažą kelią, kad būtų įsigyjami drąsesni kūriniai, kad atsirastų suvokimas, iš kur kyla meninė kūrinio vertė.

Labiau informuotas, su pasaulinėmis tendencijomis susipažinęs pirkėjas išdrąsėja, jo įsigyjami kūriniai yra ne tokie neutralūs. Nebesistengiama kūrinio priderinti prie interjero, nes jo paskirtis kitokia. Meno kūrinys turi įnešti į namus meninės vertės, tapti akcentu, o ne interjero detale.

Tarptautinėje rinkoje perkama žymiai drąsiau. Dažnai kūriniai rezervuojami ar įsigyjami dar prieš parodos atidarymą, net neapžiūrėjus jų gyvai. Nebijoma įsigyti įdomių, ryškių, stilistiškai minimalistinių kūrinių, ar, priešingai, groteskiško stiliaus, kuris gali rėžti akį, kompromituoti. Lietuvoje dar turime dirbti, prisijaukinti lankytoją, kalbėti apie tai, ką menininkas nori pasakyti savo kūryba.

Šiuolaikinis menas apima įvairias medijas. Kuo jis patrauklus kolekcininkams?
Vaizdo menas labai patrauklus, nes jį lengva kolekcionuoti, jam pristatyti nereikia atskirų erdvių, patalpų. Šis menas skleidžia labai didelę, stiprią emociją. Demonstruojamas fone jis gali tapti kiekvieno žmogaus vakaro, susitikimų, pokalbių dalimi. Be to, jis atitinka visus tvarumo reikalavimus.

Mūsų parduoti vaizdo darbai daugiausia nukeliauja ne į Lietuvos, o į tarptautines, muziejų kolekcijas. Todėl viena iš galerijos misijų laikome edukaciją – kalbame, demonstruojame tai, kas aktualu pasaulio rinkoje, tai, ką daro daugelis šiuolaikinių menininkų, kurie prieš tai dažnai dirbo su kitomis medijomis.

Kaip galerijos darbas atrodo iš vidaus?
Mūsų veikla dažnai mistifikuojama. Galerija yra didžiulis mechanizmas ir dalis veiklos dažniausiai nematoma. Per metus organizuojame 5–6 parodas, kurios iš dalies finansuojamos valstybės institucijų. Tam reikia įdėti daug darbo, rašyti projektus ir paraiškas, sudaryti sąmatas, valdyti finansus.

Kitą veiklos dalį sudaro menininkų kūrinių pristatymas tarptautinėse parodose, o tai neatsiejama nuo logistikos. Nori nenori esame įsigilinę į visas transporto kompanijų taisykles ir muitinių procedūras.

Bendravimas su menininkais taip pat yra didelė ir labai praturtinanti darbo dalis. Kiekvienas menininkas yra išskirtinė asmenybė. Dirbdami negalime būti tik vadybininkais. Siekiame išklausyti, suprasti, įsigilinti. Su kiekviena surengta paroda ar muge džiaugiamės pristatę menininką lankytojams, pasiekę užsibrėžtą rezultatą.

Kokiomis mintimis ir idėjomis gyvenate šiandien?
Galerijos veikla natūraliai kinta reaguodama į meno rinkos pokyčius, tad išsikėlėme sau tikslą greta šiuolaikinio meno pristatyti šiuolaikinį dizainą ir jam atstovauti. Šiuolaikinis dizainas yra neatsiejamas nuo meninių sprendimų, o šiuolaikiniai dizaineriai yra unikalūs kūrėjai. Lietuvoje dizaino atstovai neturi juos reprezentuojančių institucijų, ir tai jiems užkerta kelią į tarptautinę erdvę. Mes žengiame šį žingsnį ir imamės juos pristatyti tarptautinėse mugėse bei parodose. Tai darydami pastebime susidomėjimą ir suprantame, kad darome tai pačiu laiku.

Šiuolaikinio dizaino rinka yra šiek tiek kitokia, čia vyrauja kitokie dėsniai, produkcijos kaštai, tiražai. Tai mums nauja, bet įdomu, nes matome šioje veikloje didelę prasmę – padėti dizaino atstovams pristatyti savo kūrybą greta kitų pasaulinio lygio kūrėjų.